Vaikų, grįžusių iš užsienio, priėmimas ir ugdymas

Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių ugdymo klausimais konsultuoja

Informacija

Progimnazija priima mokinį, baigusį užsienio valstybės bendrojo ugdymo programos dalį ar pradinio ugdymo programą, mokytis bendra tvarka, vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 bei jo pakeitimais (galiojančia 2024-09-01 redakcija), bei sudarydama galimybes asmenų mokymosi tęstinumui  pagal atvykusiųjų ar grįžusiųjų į Lietuvą pasiekimus atitinkančią bendrojo ugdymo programą.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu į pirmą klasę priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sukanka šešeri metai, jeigu užsienio valstybėje jis buvo ugdomas mokykloje pagal priešmokyklinio ugdymo ar formaliojo švietimo programas ir tėvai (globėjai, rūpintojai) pateikia tai patvirtinančius įrodymus. Vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sukanka septyneri metai, ir jis yra nesiugdęs Lietuvos Respublikoje pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, priimamas mokytis pagal pradinio ugdymo programą.

Progimnazija pagal turimą informaciją (pateiktus pasiekimus įrodančius dokumentus, atsižvelgusi į jo amžių, pokalbius su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), priima mokytis į klasę, kurioje mokosi jo bendraamžiai. Iš pateiktų dokumentų, pokalbių ir kitų duomenų paaiškėjus, kad mokinio pasiekimai aukštesni ar žemesni, nei numatyti ugdymo programoje, pagal kurią mokosi jo bendraamžiai, Progimnazijos vaiko gerovės komisija, vadovaudamasi savo veikloje Lietuvos  Respublikos švietimo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-1129 patvirtintu Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, gali priimti sprendimą dėl mokinio mokymosi atitinkamai aukštesnėje klasėje ar klase žemiau. Sprendimas derinamas su tėvais (globėjais, rūpintojais). Sudaromas individualus mokymo planas:

1. Gali būti numatytas pamokų skaičiaus perskirstymas tarp dalykų, sudarant galimybę kurį laiką nesimokyti dalies dalykų, esant aukštesniems šių dalykų pasiekimams, nei numatyta bendrosiose programose, ir šių dalykų pamokas skirti lietuvių kalbos mokymuisi;

2. Numatoma preliminari mokinio adaptacinio laikotarpio trukmė, Progimnazijos teikiamos pagalbos formos ir būdai. Kiekvieno mokinio adaptacijos trukmės laikas individualus, tačiau ne trumpesnis nei 6 mėnesiai.

Adaptacinio periodo metu klasės auklėtojas ir mokytojai stebi mokinio individualią pažangą, aptaria su mokiniu ir tėvais (globėjais, rūpintojais) tolesnio mokymosi perspektyvą. Progimnazijos psichologas atlieka mokinio adaptacijos tyrimą. Progimnazijos vaiko gerovės komisija, atsižvelgdama į adaptacijos rezultatus bei mokymosi pasiekimus, konstatuoja mokinio adaptacijos proceso pabaigą. Kylant sunkumų mokantis, mokinio adaptacijos laikotarpis gali būti pratęstas.

Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, organizuojamas papildomas individualus ar grupinis kalbos mokymas (skiriama 1 val. per savaitę). Grupės sudaromos iš tais pačiais metais atvykusių 2−4 ir 5−6, 7−8 klasių mokinių. Papildomai lietuvių kalbos mokomasi iki vienerių metų (išimtinais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas iki 2 metų. Kitų dalykų ugdymo programų skirtumams likviduoti numatomos mokytojų konsultacijos, individualios veiklos.

Priėmimas į progimnaziją vykdomas prisijungus prie Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainės paskyros „Priėmimas į mokyklas“ (https://svietimas.klaipeda.lt/) 

Pasiteirauti dėl priėmimo į progimnaziją galima tel. +370 46410974.